Anykščiai

Anykščiai – Šventosios ir Anykštos upių santakoje, Šiaurės Rytų Lietuvoje įsikūręs miestelis, turintis maždaug 11 tūkstančių gyventojų, ypatingai išsiskiriantis savo gamta, kultūriniu paveldu.

Lietuva – lygumų kraštas, bet Anykščių apylinkės šį įvaizdį griauna. Salų pilnas Rubikių ežeras, keliolika kilometrų nutolęs nuo miesto, yra tokiame aukštyje virš jūros lygio, kaip ir neogotikinės Anykščių Švento Mato bažnyčios bokštų kryžiai. Ši dvibokštė bažnyčia įvardijama ne tik ryškiausiu Anykščių panoramos akcentu, bet apskritai yra aukščiausia Lietuvoje. Ją, pasak legendos, nenuorama velnias ir bandė sugriauti Puntuko akmeniu.

Tai antras pagal dydį ir labiausiai mūsų šalyje lankomas akmuo. Šį geologijos paminklą, mitologinį akmenį ledynai prieš daug tūkstančių metų atnešė iš Suomijos. Išradingi turistai jo mastą apskaičiuoja žingsniais – lygiai 40 jų reikia Puntukui apeiti.

Guli tas akmuo, ar ledynų atneštas, ar velnio numestas, kaip kam norisi tikėti, netoli Šventosios upės, Anykščių regioniniame parke, kuris įsteigtas gausybei vertingiausių krašto gamtinių ir kultūrinių objektų saugoti. Tai ir šventieji ąžuolai, kalvų masyvai, piliakalniai, ant vieno iš kurių galėjusi stovėti karaliaus Mindaugo pilis, ypatingos pievos, ežerynai su salom, slėniai, unikalios atodangos, upių senvagės. Savas paslaptingas istorijas turi slėpiningu vadinamas liūningas Budragaidžio ežerėlis bei šaltiniuotas Karalienės liūnas.

Anykščiai neatsiejami nuo šilelio, visų jau paminėtų gamtos stebuklų prieglobsčio, besidriekiančio abipus Šventosios. Šiandien jis magiškai traukia turistus ne tik dėl gamtos grožio. Daugeliui smalsu patiems įsitikinti, ar jis išties vertas talento plunksnos, kadaise įtaigiai įamžinusios neapčiuopiamą šios gamtos galią literatūros kūrinyje. Antraip Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ nebūtų tituluojamas himnu Lietuvos gamtai. Jis sukurtas paprasčiausioje klėtelėje, tačiau šiandien ji reikšminga ir įvardijama garsiausiu Lietuvos ūkiniu pastatu, liaudies architektūros paminklu, Lietuvoje pirmu memorialiniu muziejumi, su kuriuo siejamos dvasinės krašto kultūros ištakos.

Tokių branginamų erdvių Anykščių krašte ne viena. Kokių 70 rašytojų, literatų, menininkų ir mokslininkų, palikusių pėdsaką lietuvių kultūros istorijoje, atminimas saugomas įvairiuose vietos muziejuose. Garsus yra ir rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio namas, o dar vienas literatūros klasikas Jonas Biliūnas pagerbiamas ant Laimės žiburio kalvos. Čia atvykę turistai prisimena savo svajas ir tikisi jų išsipildymo, saulę pasitinka Anykščių abiturientai. Simbolinę prasmę jis turi ir žiedus ką tik sumainiusiems jaunavedžiams...

Anykščių kraštas taip pat didžiuojasi aukštaičių etnografine sodyba, unikaliu Arklio muziejumi. Burbiškio dvaras įtrauktas į pačios Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą, o Anykščių senamiestis vertinamas dėl senos planinės struktūros.

Miestelis turi ir technikos stebuklą – siaurabėgį traukinuką Siauruką ir ties jo ruožu esančią unikalią geležinkelio stotį. Norintiems persikelti į praėjusį šimtmetį žinovai rekomenduoja apsilankyti būtent ten. Visas stoties kompleksas per daugiau nei šimtą metų nuo jo pastatymo iki mūsų dienų beveik nepakito. Šiandien, žinoma, išeigai pasipuošę miestelio gyventojai ten nebesirenka pasižmonėti, kaip būdavo seniau, tačiau istorinė, architektūrinė, kraštovaizdinė stoties vertė tebejaučiama. Vienas iš populiariausių Siauruko reisų – maršrutas iki Rubikių ežero.

Gyventojams ir turistams miesto apylinkėse siūlomi savotiški malonumai, sveikas poilsis. Tai ne tik įrengtos stovyklavietės, poilsiavietės, paplūdimiai. Čia veikia ir autoturizmo trasos, vasaros rogučių atrakcionas, pėsčiųjų-dviračių takai, galima jodinėti, buriuoti, žvejoti ar slidinėti specialiai įrengtoje kalnų slidinėjimo trasoje. Anykščiai – jau pripažinta kurortinė teritorija, ryžtingai siekianti ir kurortinio miesto statuso.

Žinomiausias miesto pramonės objektas – Anykščių vyno gamykla. „Vyno kelias Lietuvoje“ – anykštėnų siūloma pramoga, kuri ne tik pristato vyno gamybos tradicijas, bet kviečia jį ir degustuoti.

Ko gero, tą vyną ragauja ne tik miesto svečiai, bet mėgsta ir vietos gyventojai. Bent dalis tų, kuriems jei ne vynas, tai stebuklinga Anykščių krašto galia, kaip tikima, yra pažadinusi kūrybinę mintį ir įkvėpusi talentą rašyti, tapyti, muzikuoti.

Sveiki atvykę!